tilžėnai

tilžė́nai sm. pl. (1) StngŽXIII Prūsų lietuviai, gyvenę apie Tilžę ir kalbėję aukštaitiškai: Rašydamas gramatiką, autorius (F. Kuršaitis) daugiausia rėmėsi jam pažįstama tilžėnų tarme MLTEII262. Be žemaičių, [dvibalsį] uo dar turi pakraštiniai aukštaičiai apie Šilutę, Pagėgius (čia priklausė ir anapus Nemuno buvusi Prūsų lietuvių „tilžėnų“ šnekta) LD73.